DUETAI ir DVIKOVOS  -  „Pusės pasirinkimas“

 

 

 

Glenn LOCKITCH (Australija) Banginių karai. Antakrtika, 2010

 

 

 

Glenn LOCKITCH festivalio KAUNAS PHOTO žiūrovams – jau pažįstamas fotografas. Užtektų pasakyti, kad tai tas, kuris naktimis vairuoja Sidnėjaus taksi ir fotografuoja savo keleivius.  Trumpų kelionių maršrutų detalės ir pasakojimų citatos, pasakojo ne vien apie naktinį Sidnėjaus gyvenimą, bet ir apie neformalaus pasaulio pulsą. Bet vieną dieną ši serija, kaip ir naktinėtojo fotografo gyvenimo būdas nutrūko, nes už kalbėjimą mobiliuoju telefonu taksi vairuotojui – fotografui buvo pusmečiui atimtos teisės vairuoti automobilį. Visi ėmė klausinėti: “Ką darysi Glennai?”. “Kažką sugalvosiu” – atšaudavo jis.

Gimęs ir augęs Pietų Afrikoje, Glenn Lockitch išugdė kovotojo dvasią. Kai paauglystėje su šeima atvyko į naująją tėvynę – Australiją, kovotojui lyg ir nebuvo per daug kur reikštis. Susidomėjęs fotografija Glennas keliavo po Azijos šalis dalyvaudamas humanitarinėse misijose, jas fotografuodavamas. O kai 2009 m. pabaigoje sustojo jo taksi, nedvejodamas prisijungė prie radikalios gamtosauginės organizacijos “Sea Shepperd”, kurios pagrindinė veikla – kampanijos nukreiptos prieš banginių medžioklę antarktiniuose vandenyse.

Skaitydamas autoriaus pateiktą tekstą apie jo fotografijas beveik nieko nerandu. Tekste aprašoma organizacijos kova prieš “moksliniams tyrimams” (kaip rašoma ant laivų) kasmet nužudomus šimtus banginių. Glennas rašo, kad kampanija, kurioje jam teko dalyvauti – pati sėkmingiausia per organizacijos istoriją, išgelbėjusi per 500 banginių ir medžiotojų flotilėms kainavusi per 100 milijonų JAV dolerių.

Ir vis tik fotografijos mums pasakoja apie susirėmimus su “mokslinių tyrimų” laivais, apie sudaužytą ir paskandintą “Sea Shepperd” organizacijai priklausantą aukštų technologijų greitaeigį laivą Ady Gil, kurio kapitonas, kaip teigia fotografas savo tekste, buvo įkalintas Japonijoje penkiems mėnesiams. Fotografijos objektyvumo klausimas – atviras, tačiau aišku, kad fotografija – svarbus balsas kuris galbūt bus išgirstas. Juk šiose fotografijose – kasdienybė ir įvykiai – tikra kova, kuri nefigūruoja tarptautinėje žiniasklaidoje.

Glennas – ne šiaip reportažo fotografas. Jis – veiksmo dalyvis su fotoaparatu, aiškiai pasirenkantis “barikadų” pusę ir siekiantis, kad jo pusė laimėtų nežiūrint didelės kainos. Pergalė tikroje kovoje jam svarbesnė už gerą kadrą fotografijoje. Gal dėl to jo fotografija nėra ekstravagantiška dinaminėmis kompozicijomis, didingais Antarktidos peizažais, bet ugningai spinduliuojanti autoriaus įsitikinimus.  Juk nesunku užsiimti laiminčiąją pusę, tarkim, liaupsinant sporto komandą, už kurią milijonai kelia aukštyn bokalus, minyse paplodami ir fotografui. Kiek sunkiau bandyti konfliktinius įvykius pavaizduoti neutraliai, stengiantis įsigilinti į situaciją, ją parodyti objektyviai. Tačiau kovoti fotoaparatu už beveik niekam nesvarbius idealus geliančiame šaltyje ir atviroje jūroje prilygsta epiniam heroizmui. Mūsų dienomis tokių fotografų nedaug.

Parodos kuratorius ir teksto autorius


Mindaugas Kavaliauskas