Vieta: Aleksoto funikulierius, Amerikos lietuvių g. 6.

Įėjimas: I–V 7-12 ir 13-16, važiavimo funikulieriumi bilietas.

Paroda veikia nuo rugsėjo 28 d. iki spalio 22 d.

 

Brazilė dizainerė Ludmila Steckelberg de Santana festivalio Kauno Fotografijos Dienos 06  žiūrovams siūlo kūrybinę fotografinę laikų sintezę.

 

 

 

Kažkas pažiūrėjęs į jos darbą tarė – „aš irgi taip galėčiau", tačiau neatsitikus laimingam atsitikimui, ir lietuvių autoriams nepasiūlius tobulesnio apmąstymo apie buvimą ir nebuvimą, apie ateinančias ir išėjusias kartas, beliko džiaugtis, kad šią potemę savo konceptualiomis laiko konstukcijomis mums pasiūlė brazilė, negalėjusi atvykti į Kauną, tačiau švenčianti pirmąjį savo dalyvavimą užsienio fotografijos festivalyje.

 

Dizainerė iš San Paulo Ludmila Steckelberg de Santana kurdama naudoja senas giminės fotografijas: iš senų, mirusius žmones menančių vaizdų kuria naujus vizualius kodus. Autorė teigia, jog mirusio žmogaus atvaizdo iškirpimas jai tampa sakraliu momentu, kai atsisveikinama su tuo, kas buvo, ir kuriama tai, kas bus. Kartu tai pažinimo momentas, kai žmogaus veido jau nėra, tačiau praeitis visdar egzistuoja: laikysena, daiktai ar net nuotaika.

 

Laikas šiuo atveju yra pagrindinis kūrybinis elementas. Tik laikas nusineša gyvybes, daro fotografijas retrospektyvinėmis, o praeitį ir dabartį – atitolusiais poliais. Autorė savo darbuose kalba apie tai, jog laikas mums yra visiškai nepavaldus, jis vienodas ir tikslus.

 

Brazilės fotografijos – tai pastanga įrodyti, jog nieko amžino nėra, o išgyventi jausmai, nuotaikos po kiek laiko tampa tik medžiaga kitų žmonių kūrybiniams ieškojimams. Net ir žmogaus atvaizdas pašalinamas, šiandien jis jau nieko nebereiškia, įspūdis ir laikotarpio pajauta iškyla aukščiau detalių ir dokumentiškumo.