Šiuolaikinė fotografija iš Australijos

© Graham MILLER, iš serijos Kasdienybės galia. Futbolininkas, 1999

Žaliojo kontinento fotografija – tarp pasaulinės šlovės ir nežinomybės

Pakaktų pasižvalgyti po fotožurnalizmo pasaulį, kad pamatytume paprastą dėsningumą – daugybė Worldpressphoto ir kitų prestižinių konkursų laureatų

– Australijos fotografai, kurių darbai dažnai pasaulinės dimensijos –
reportažai iš karinių konfliktų, karštų taškų. Tačiau geografinis Australijos nutolimas nuo JAV ir Europos lemia, kad fotomeno pasaulyje randame vos vieną australų fotografų kitą knygą, retsykiais išvystame personalinę parodą. Rezutate – intensyvus fotomeno gyvenimas Australijoje lieka beveik nematomas.

Kauno fotografijos festivalio programoje jau ne pirmus metus šalies viešnios fotografija rodoma atskirai nuo rudenį vykstančių parodų. Kai daugelis fotografijos festivalių linksniuoja madingas temas ir šalis, pvz. Kinija, Kaune šalies viešnios repertuaras remiasi nematytais darbais, mažiau žinomomis kultūrinėmis terpėmis.

Šiemet pavasarinė festivalio Kaunas Photo dalis pristatys žymiausių visų laikų Australijos fotografijos meno
klasikų – Max Pam ir 2003 m. mirusio klasiko Rennie Ellis darbus, o jiems parodose Kaune kompaniją palaikys dar per dešimties jaunesnių, mažiau už šalies ribų žinomų Australijos fotomenininkų: Brad RIMMER, Brendan BEIRNE,
Graham MILLER, Cara BOWERMAN, Caitlin HARRISON, Mark MCPHERSON, Julian TENNANT, Emma DOWDELL, Andrew JAMIESON, Fiona MORRIS, Mark DUNDAS, Glenn LOCKITCH.

Trys parodos erdvės – trys australų charakteriai Australų fotomeną bei australų temperamento spalvas pavyks geriausiai atskleisti parodas eksponuojant keliose
vietose. F Galerijoje bus rodoma vieno žymiausių viduriosios kartos autorių – Brad RIMMER portretai ir peizažai iš Vakarų Australijos gilumos, kur negausūs vietiniai gyventojai neturi vaizdų į vandenyną, rytais prieš darbą neina serfinguoti, nesimėgauja didmiesčio prabanga ir tyliai skaičiuoja dienas kaitrioje saulėje. Tyla, lėtas gyvenimo ritmas – dar nepatirta ir mažai žinoma Australijos kasdienybės dalis.

© Brad RIMMER, iš serijos Tyla

Ryšių istorijos muziejuje bus rodomi darbai, įkūnijantys ir kvestionuojantys australų stereotipiškumą – lyg šioje šalyje tebūtų dviejų tipų žmonės – gilaus Outback'o vienišiai ir urbanistinė subkultūrų fiesta.
Čia eksponuojamų Andrew JAMIESON darbuose apie Autbeką (Australijos valstijos) gyvenimo dokumentacijoje – alaus ištroškę fermeriai, tolimų reisų vairuotojai ir dienas skaičiuojantys seniai. Kitaip tariant – vyrų Australija.

Kai Anglijos karališkosios šeimos fotografui Brendan BEIRNE pabodo aukštuomenės gyvenimas, jis išvyko į izoliuotą tyla spengiančią Australiją. Jo darbuose, rodomuose Ryšių istorijos muziejuje dar viena ikoniškoji Žaliojo kontinento pusė serijoje - Automobilio pabaiga. Tai atokiose vietose savo kelio galą pasiekę seni, nauji ir visuomet vieniši, kartais nusiaubti automobiliai. Romantizuoti Australijos ir civilizacijos portretai slepia grėsmingas istorijas – šioje šalyje jei išvažiavai į niekur ir sugedo mašina, gali numirti nuo karščio ir vandens trūkumo.

© Brendan BEIRNE iš serijos Automobilio pabaiga

Rytų pakrantės – Sidnėjaus ir Melburno fotografijoje - gotai, keistuoliai, kultūristai, travestitai, riedutininkai. Kovo mėnesį netikėtai mirusio trisdešimt penkių metų fotografo Mark Dundas (1972-2008) darbas Njutauno nuotraukos – tenebriška, daug sodrios juodos spalvos turinti fotografija. Fotografo alkanas žvilgsnis
iš arti stebi neformalius, bet viešus tatuiruočių, šukuosenų šou, o praeivius, įsimylėjėlių poreles, geriančius kavą, rūkančius, einančius per gatvę fotografas paverčia šių miesto spektaklių žiūrovais ir dalyviais.

© Mark DUNDAS, iš serijos Newtown photos

Fotografo sužadėtinė Fiona MORRIS pasakoja moteriškesnę istoriją – parkingo matuoklių merginų kasdienybę ir fasadinę pusę. Kai automobilių stovėjimo prižiūrėtojų reputacija visiškai žlugo, pakrantės parkingus ėmė kuruoti pleibojiškos merginos su riedučiais. Ar joms pavyksta sugrąžinti prarastą baudų išrašančių funkcionierių garbę, pamatysime Fionos Morris darbuose.

Graikų kilmės Sidnėjaus fotografas Emmanuel ANGELICAS serijoje Marrickville (Sidnėjaus dalis) fotografuoja tama pačiame rajone kaip gyvenančius draugus, pažįstamus, jų šeimas. Jo dokumentacija perauga į draugus miesto konfliktiškumo, vyriškumo, moteriškumo, meilės, neapykantos, artimumo ir užsisklendimo savyje problemas. Kurdamas atskirus savo pažįstamų portretus, fotografas kuria užslėptos agresijos, neišsakytų žodžių, neišsipildžiusių svajonių, sudužusių širdžių, nepasiekiamo erotiškumo prisodrintas istorijas.

© Emmanuel ANGELICAS, iš serijos Marrickville

Humoras ir autoironija – australų fotomeno vizitinė kortelė Fujifilm fotografijos galerija – šmaikščioji australų charakterio pusė, australų humoro tiumfas. Šioje
erdvėje rodomų fotografų darbus galėtų apibendrinti Max Pam, Mike GRAY ir Caitlin Harrison darbai. Šie autoriai autorironiškai analizuoja ikonografinius simbolius, kuriais stiprinamas kartų patriotizmas. Žymiausiam Australijos fotografui Maksui Pamui, kai jis nekeliauja po Aziją ar Afriką, įdomiausi kasdienybės dalykai, kičas kurie jo darbuose yra nacionalino pasididžiavimo varomoji jėga. Jo fotografijose tokie australiško gyvenimo atributai kaip skrudinta duona pusryčiams su vegemite padažu, ekologiškai švarus muilas, saugūs ir
privatumą saugantys priemiesčių namai – objektai, kurie patiems australams kelia nuobodulį.

Mike Gray darbas Macho išpažintys – ikoniškų vaikinų įvaizdžių linksniuotė. Maikas prisimena: kaip ir kiti vaikinai, augau laike, kuomet tikras vyras turėjo būti herojus: astronautas, lenktynininkas, kovotojas Vietnamo kare ir t.t. Maiko autoportretai, įmontuoti į ikoniškus vaizdus – persikūnijimai į krokodilo tramdytoją,
griovėją statybvietėje, smagiai užsirūkiusį astronautą, ralio lenktynininką, automechaniką, iš sunkvežimio savo rankomis išėmusį variklį. Viso to fone – juokas pro ašaras - ant ralio mašinos reklamuojamas antidepresantas, išdidžiai rankose laikomas sunkvežimio vaiklis – tik žaisliukas ir t.t. Caitlin HARRISON
apie australišką kaimą turi savo nuomonę – tai begalinė erdvė jaunimo siautuliui, keistenybių festivaliams. Iš jų grįžus, net ir paprasti peizažai ar interjerai grėsmingai keisti.

Fotografo, kuratoriaus ir leidėjo Mark MCPHERSON darbuose – ironiškai tyrinėjama pamatinė australų mentaliteto savybė – gebėjimas pasislėpti nuo kasdieniškos nuobodybės keistumo užuovėjoje. Keistumą fotografas išranda
pačiais įvairiausiais būdais – tiek objekto, modelio pusėje, rinkdamasis kaukėtus personažus, neįprastus pastatus, tiek ir iškodamas atsitiktinumų fotografiniame tapsme – į kadro aprėptį paimdamas „parazitinę“ šviesą, skaitmeninio failo įrašymo klaidą, uždengiančią didelę dalį atvaizdo. Kita parodos vinis – ozių (OZ, taip dar neformaliai vadinami australai) gyvenesnos vizualinio poeto, vieno žymiausių australijos fotografo ir Rennie ELLIS (1940-2003) darbai. Melburno ir Sidnėjaus arklių lenktynės, australiško futbolo aistros, naktinių klubų spindesys ir gašlumas, rinkiminės akcijos – tik fonas komiškoms situacijoms ir paradoksams, kuriuos fotografas su pasimėgavimu fiksavo, lyg kurdamas šiuolaikinės australijos kasdienybės ir svajonių kroniką.

Fotografijos grando Rennie ELLIS klasikinėse fotografijose iš aštunto ir devinto dešimtmečių – subtilaus, daugiaprasmiško australiško humoro polėkiai.Cara BOWERMAN – portreto ir peizažo fotografė, siūlanti emblemiško Australų fenomeno – Ute – (utility truck) šventimą. Jos darbas Ute festivalis – puikus draugišku siautėjimu, masyvumu dulkančios Australijos portetas, nepriekaištinguose lemiamo momento fotografijos lakštuose.
Glenn LOCKITCH – fotomenininkas taksistas mums pasakoja apie pačis įvairiausius jo naktinių pamainų keleivius nuo: prekiautojų lėktuvais iki lėbautojų iš baro į barą, kol nakties pabaigoje virš Sidnėjaus tilto pakyla saulė.

Julian TENNANT, kaip ir nemaža dalis parodos autorių, gyvena izoliuočiausiame Australijos mieste Perte ir savo kūryboje tyrinėja australų nacionalinio bruožo – tolimų kelionių įspūdžių klišes, siekdamas stereotipiškus, kartais banalius ar komiškai nostalgiškus kelionių fotoprisiminimus paversti atvirutėmis, siųstomis iš Tailando, Indokinijos, JAV ar tolimojo Sidnėjaus.

Pernykščio Kaunas Photo 07 festivalio laureatas Graham MILLER serijoje Kasdienybės galia (Performance of Daily life) pasakoja apie priemiesčių vienišius, kurie savo hobių atributų, darbo regalijų, vartojimo objektų, turizmo trofėjų fone atrodo lyg aktoriai iš atokaus priemiesčio teatro.
Australų fotografų portretai - originalus kuratorinis prisilietimas Festivalio Kaunas Photo vadovas Mindaugas Kavaliauskas balandžio ketvirtąją didžiausiame Australijos fotofestivalyje atidarė savo parodą Kražių portretas, savo buvimo Fremantle mieste neapribojo skaitė paskaitą Lietuvių fotografija kartų ir technologijų kaitoje bei nuolat susitikdavo su fotografais, kurių darbai suplanuoti rodymui Kauno fotofestivalyje. Nemačiau nė vienos koalos, gyvatės, nė vieno krokodilo, ryklio, nors kone kasdien maudžiausi liūdnai pagarsėjusiame pliaže Cottesloe, kur prieš keletą metų didysis baltasis nukando koją nuo mažų dienų čia kasdien paplaukioti eidavusiam senjorui. Keletą kengūrų teko pamatyti, tik ant Quantas lėktuvų uodegų. Atradau netikėtai intensyvų miestietišką kultūrinį gyvenimą, įdomius, puikiai išsilavinusius, nuoširdžius ir draugiškus menininkus. Fotografijos įžymybės, kurių kalibras Europos ar Amerikos menininkams ne visada leistų kalbėtis su bet kuo, Australijoje - tiesiog draugiški ir šilti kolegos, gyvenantys tarp kasdienybės prieštaravimų, problemų, vilčių ir svajonių, - pasakoja fotografas. Šiuos įspūdžius apie australų kolegas Mindaugas Kavaliauskas sudėjo į parodą, kuri atsidarys Kauno įvairių tautų kultūrų centre ir papildys pačių australų darbus.